Draugystė be pirštinių

Greit pralekia diena,
Savaitė, mėnuo, metai -
Pasijuntu tarsi kaminkrėtys,
Kuris kitus matau nuo stogo,
O mano akys blizga
Nuo suodžių ir juodos anglies...
O sako, žmonės,-nešu laimę,
Vis prisiliečia prie manęs,
Prieš tai tik pirštinę
Iš anksto užsimauna;
Tokia mano dalia, ir tiek...
Labai jau nejauku,
Kai kaminus nugriauna
Ir stogą apdengia skarda,
Kai slysta kopėčios,
Aš jas statau iš naujo
Prie kito namo jau tada.
Netyčia pralėkė paukštelis
Ir užkabino sparneliu,
Pasveikino mane;
Aš nusimoviau pirštinę,
Pamojavau ir padėkojau -
Tokia tikra draugystė,
Kad ir laikina.