Tik vienas žodis sugrąžintų
Tave vėl prie savęs
Ir Motinos tylios maldos,
Gimtinės ir upės Šventos.
Tas žodis rudens bangele
Atplaukia ir nuplaukia
Į Nemuną, Kuršių marias,
Prie tolimų kraštų ribos.
Ateisi Tu ir atsiklaupsi
Prie kryžkelės gimtos;
Ne, ne tiesa,
Kad liūdesys nelanko -
Be draugo, be šeimos...
Tik vienas žodis Tave laiko
Toliau nuo Lietuvos.
Tu jį kartok, kartok, kartok...
Ir nesidangstyk kauke,
Tiktai nemeluok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą