Rašau žodžius
Žiūrėdama į liepą...
Ji-motina savo vaikams .
Nebėra lapų,
O žiedai išlieka -
Juk sėklose pražysta
Nauji pumpurai.
Net ir žiemos sulaukus,
Kai šerkšnas papuošia,
Jinai stovės ir juoksis,
Kad gražūs vaikai
Ir tokie raudonskruosčiai
Bėgioja su kitais.
Ir uosis-geras tėvas
Savo grūdą laiko,-
Dar ne laikas,
Dar Žemė jo palauks...
Tiktai tu būk laimingas
Ir visada sveikas,
Mano vaike, auk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą