Dar kokie gražūs
Rudenį kelmai;
Ant jų išauga grybai
Ir niekas nerenka -
Juk tu žinai, kad smirda.
Bet gera akiai, kai matai,
Kaip keliasi gyvybė,
Kaip skuba augti,
Kol šalta žiema ateis,
Tada sėdėsime prie knygų
Ir versime lapus -
Senus prisiminimus,
Kurie ištižę tartum grybas...
Ir aš sena, ir man ruduo,
Nėra kur akį paganyti,
Todėl ir traukia – pamatai,
Ko neturiu matyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą