Žvirblių metas

Rudens ranka šalta
Ir naktys su šarma,-
Kaip senis žilabarzdis,-
Apsigaubia lapų skara
Ir žiemos laukia.
Jo kailiniai pliki
Pilkėja ir dūlija -
Toks mūsų lapkritys;
Dar kur ne kur gėlytės
Pažeme žaliuoja, žydi...
Net žvirbliai darosi geri -
Nesipeša, kaip kartais,
Ir po medžiais būna.
Jie žino, ką dar pasigaus,
Tą šaltyje turės -
Ir striksi abi kojos,
Žiemą netgi to nebūna...
Taip išgyvena, nesiskundžia,
Kad labai sunku,
Be darbo niekada netūno
Ir kitiems tą patį siūlo.