Ant aukštumėlių pušys pasikėlė -
Smėlėta žemė, rodos, neskalsi,
Bet iš ten matosi šešėliai;
Rytai ir vakarai čia pat, arti.
Gal kiek arčiau ir saulė,
Balti debesėliai ir paukščiai
Skrenda, skrenda pro akis...
Jei dar nors kiek pasilypėjus,
Matytųsi ir statiniai aukšti.
Ten skambina varpais,
O laikrodis skaičiuoja laiką
Ir vis į dešinę sukasi rodyklės...
Tai gal ir mūsų ten kryptis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą