Siaubo banga, gilesnė
Net už vandenyną
Per ŽEMĘ skrieja.
Kalnai ir vandenynas girdi,
Kaip jinai dejuoja.
Ir kas iš gilumų
Šį garsą iškelia?
Kai dingsta būstai, žmonės ,-
Nesirenka nė kas, nė kur,-
Praryja dundesy -
Taip gelmės atsivėrė.
Ant kelių nejučia klaupiuosi,
Prispaudžiu prie krūtinės gėlę.
Palaimink Dievo Motina vaikus,
Kurie akimirksniu
Jau pas Tave nuėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą