Žmogus-ne paukštis
Ir gana ilgai
Vis degino sparnus,
Nuo uolų krito;
Išmoko pagaliau
Padebesiais dairytis
Ir nežinią paversti
Artima, sava ,gera -
Už rankos nusivesti,
Paukšteliu skraidyti.
M.K. Čiurlionio
Ištiestame delne
Sustingo saulė -bičiulystė,
O žmonės tarsi paukščiai
Skrenda vis toliau,
Pamato tolius nematytus
Ir nevaikščiotas žemes,
Vis glaudžiasi vienas prie kito...
Bet Lietuva-ant mūsų delno,
Ją turime kasdien matyti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą