Dėkoju tau, geroji Jolantėle,
Kad vis mane kas dieną
Į pašonę bakseni,
Neleidi ir apsnūsti
Net miegalių dieną -
Pakalbini,pasveikini,
Poete vadini...
O aš gal ir nesu poetė;
Kalbu, kas gera Tau
Ir kartais man sunku,
Kaip reikia mums vis eiti
Gyvenimo keliu duobėtu
Ir nesistumdyti dėl vietos
Po saule
Net ir skrendant balionu...
Linkiu ir Tau akimirkų žavių,
Gražiausių aukštumų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą