2011 m. kovo 9 d., trečiadienis

Nerimo stygos




Kasdien einu
Lyg nerimą pririšusi prie kojų;
Jis pančioja mano mintis, jausmus.
Grandinių aidą kelias atkartoja,
Bet turiu eiti ir einu...
Kiek daug jis turi
Sąskambių, plonybių,
Kurių užtenka amžiams
Einančių žmonių...
Ir neriasi tartum lenciūgas
Nerimas iš stygų,
Kurias kasdien palietusi
Vis jį girdžiu.
O kiek tokių, kaip aš,
Žmonių?..

Komentarų nėra: