Iš Žemaitijos klonių
Per miškelius,
Kalnelių pakraštėliais
Pėsčia istorija atėjo
Prie mokslo- knygos
Ir bendros kalbos.
Bajoro mokesčių ji nemokėjo,
Nes amžiais buvusi laisva,
Kaip mūsų sūnūs -
Garbingos žemės Lietuvos.
Tik didžiavyriams
Peterburgo vartai atsivėrė,
Sugrįžo vėl miškai
Iš rankraščių Tautos.
Tas, kas skaityti kiek mokėjo,
Totorių papročius,
Žygius lietuvių
Vis skaitė, perrašė
Prie žibalinės lempos
Ir savo dar pridėjo
Ant motinos išbalintos
Drobės švarios...
Gal daugelis ir netikėjo,
Kad vėl iš naujo
Kursime istoriją
Iš S. Daukanto pasiryžimo
Ir jo gyvenimo Aukos.
Suskambo V. Kudirkos varpas
Ir visi žinojo-peržengėme ribą;
Atėjome prie mūsų
Dabartinės knygos -
Kovo 11 datos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą