Brolio Prano atminimui.
Ne visos gėlės
Pasodintos gražiai auga;
Jos myli žmogų,
Kurio širdis gera.
Ir atskiria kiekvieno žvilgsnį -
Šiltą, brangų -
Pakvimpa švelnių rankų paliesta...
Bet slepiasi nuo darganų ir vėjo
Į svetimųjų kiemą išnešta.
Tik savas veidas, savos rankos
Kas dieną atsispindi
Net ir lietaus laše,
Kuris pagirdo ir atsiunčia
Iš debesėlio
Sielą girdančias giesmes.
Matai, kaip žydi
Raudona gėlelė?
Juk ir blogų
Šiame name nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą