Gera stovėti tarp dviejų,
Kurie vienodai auga
Ir atsigręžę į visas puses
Kiekvieną priima lyg draugą.
Glaudžiuosi prie jų abiejų,
O šie pakėlę galvas
Dar žiūri, kur ir aš žiūriu -
Į Didįjį gražuolį kalną.
Oi, tas daug matęs -
Kalba, kalba, kalba...
Girdžiu pirmiausia
Tik lietuviškus žodžius,
Mamos išaustą rankšluostyje kalbą.
Atplaukia vis ir tie,
Kurie praėjo, gal trumpam -
Užėjo į svečius
Ir susigiminiavo.
Taip neišskirsi ir tautų,
Kurios paliko čia savo turtus,-
Dainas ir papročius žmonių.
Net savo kalbą.
Klausausi:apačioje...
Visiems upelis alma.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą