Paliestos rankenos

Kiekvieną vakarą

Uždarau duris ir langus,

Paglostau jūsų galvas,

Bučiuoju skruostus,

Užmiegančias akis,

Keliu rankas į dangų maldai,

Kada kojos pavargsta,

Paliečiu suolą – akmenį

Ir baigiasi diena ramiai...

Nušluostau ryte langą,

Rasa jis apsitraukęs,

Nubyra net keli lašai,

O žemė sugeria ir ašarą,

Ir durų aimaną,

Nes jūs toli labai,

Mano vaikai...