2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Rudens dėmės



Ruduo patinka,
Kai niekur neskubėdamas eini
Į tiesų kelią,
Nepralenki laiko,
Girdi, kaip krenta obuoliai,
Kaštonai ant šakų dar laikosi...
Išgliaudau, lyg metus,
Žievė – šiurkšti
Nuo žemės prakaito
Ir dienos dūmų tvaiko,
O viduje – švelnus švelnus
Rytojaus ilgesys...


Išleis daigelį,
Kai žemę pasieks,
Šaknimis atsispirs į laiką.
Skuba tiktai drugys,
Nes jo sparneliuose – dėmė,
Jau gimstant pažymėta,
Šaukia...





Komentarų nėra: