Pakelės karklai

Ne visi medžiai auga,

Kur pakliūva,

Sėklos nedygsta ant pliko akmens,

Nors samana sudžiuvusi

Atstoja žemę,

Šaulė jį prižiūri,

Dangus palaisto,

Kol įsitikina,

Kad šis gyvens.

Ramus esi tada,

Kai jau būni po žemėmis

Ir nesvarbu, kur atsigulsi,

Kas už tave pasimels,

Gal kas ir paminės,

Bet neprikels.

Priglaudžiau veidą,

Žemė kalba,

Akmuo išgirdo...

Kas gi į širdį

Šiandien pasibels?