2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

Bitele skrendu



Būna dienų,
Kada prisimenu pavasarį,
Kaip vyšnios krauna žiedą
Su keliais žiedlapiais,
O viduryje jau mezgasi
Raudonas vaisius,
Bitelė sukasi apsvaigusi
Nuo aromato ir saldaus nektaro,
Supasi ant žiedo,
Skrenda ir skrenda,
Lyg saulutė, rateliu...
Būna dienų,
Kai vasarą regiu, 
Liepos žydi,
Jau kitos bitės renka medų,
Jos pakaitė seses,
Nudilusiais sparneliais,
O anos ilsisi ant žemės,
Toli toli nuo avilių...
Būna dienų,
Kada ruduo pribėga
Ir mirga spinduliai
Ant veido ir pečių,
Kai vyšnios jau nuskintos
Išskridusių varnėnų,
Pageltę lapai draikosi
Ant žemės ir šakų...
Būna dienų,
Kada žiema pečius apgobia
Ir laikosi šarma
Ilgai ant baltų garbanų,
Tada ir bitės tyli,
Saugo korius,
Kad vėl pakiltų naujos
Iš perų.



Komentarų nėra: