Prigimtis

Gimiau prie tvenkinio,

Kuriame vanduo

Buvo pavasarį skaidrus,

Paskui jame antelės plaukiojo,

O norint nusiprausti

Reikėjo su ranka

Nustumdyti maurus,

Rudenį ten merkdavo linus,

Ir kilo smarvė,

Bet iš jų ausdavo

Ir baltus rankšluosčius...

Užaugau prie upelio,

Kur nereikėjo tilto,

Pavasariais pakildavo vanduo,

Tada ir permesdavo

Per jį kelis rąstus,

Jie atsiremdavo į sprogstančius medžius

Ir vis skaičiuodavau

Gegutėlės kū kū kū...

Per vasarą žiūrėdavau

Į tyrą vandenį,

Versmes, kur sūkuriuoja,

Raibuliuoja saulė,

Bridau ir perbridau,

Tarsi savo metus...

Beaugdama ir pamačiau

Gražiuosius ežerus,

Iš kurių išteka upelis,

Paskui virsta upe,

Ėjau per tiltelius,

Apačioje šniokštė bangelės

Ir nešė vandenis

Į upę Šventąją,

O ten žolė vingiavo srovėje

Visus metus...

Su Žolinėm pasveikinu tave,

Mano gyvenime,

Kregždė rudens pirma,

Be tiltų ir srovių.