Akys

Duok, Dieve, laimę –

Iki paskutinės valandos

Į žemę pasilenkus

Matyti gėlę ir medžius,

Atskirti žvirgždą

Nuo pilko akmenėlio,

Žarstyti smėlį dėžėje

Ir nebijoti vėjo,

Kad plautų ašaros akis,

Nedžiūtų ir į saulę pažiūrėjus...

Duok, Dieve, laimę –

Nejausti skausmo per naktis,

Kuris apkartina senatvės miegą,

Surinkti dargi į vaikystės

Ir jaunystės puslapius

Visus nukritusius lapus,

Žiūrėti, kaip jie ilsisi,

Pažadinti rytais,

Matyti, kur jie bėga...