2017 m. rugpjūčio 22 d., antradienis

Poniškas apavas



Dabar kalbėsiu
Žodžiais tais,
Kuriuos mama man skyrė,
Kai verpdavo linus,
Į priejuostę jai spaliai biro,
Maldaknygė – ant stalo,
Ant sienos molinės
Su svarsčiais laikrodis,
Seniai be balso styro...
Ji pasakodavo apie kumetynus,
Kelias trobas,
Kaip augo, dirbo,
Kol rankos nusviro.
O tėtis dar vis pamena,
Kaip nėrė iš karnų
Geltonas vyžas,
Kurios – bėda,
Sugerdavo lietaus purslus
Ir sąnarius suvijo...
Kai augau, buvo ir kaliošai,
Jais bėgdavau per sniegą,
Šalo, slydau,
Bet nemačiau tėvelio,
Kad pintų vyžas.



Komentarų nėra: