Kryžlelė

Visa, kas gražiausia

Mano akimis,

Sukuria gamta,

Nejaučiu, kad ir sukuosi

Drauge su žeme,

Visatoje esu tik dulkė

O kur sustosiu,

Nežinai,

Kaip ir kiekvienas,

Ruduo užmigdo gyvastį

Tik žiemai...

Jaučiuosi kryžkelėje,

Nors stoviu po medžiu,

Į tą pačią žemę

Tvirtai įsikabinusi...

Kas virš galvos?

Matau debesėlius,

Šildančią saulę

Visą dieną...

Oi, giluma erdvės!

Ten mano naktys

Mėnesienoje...