Nakties žibintai

Rudens šalta ranka;

Ant medžio likęs lapas

Siūbuoja vėjuje,

Nenori likti vienas,

Plikos kitos šakos...

Nuogas kamienas,

Nors ir gilios šaknys,

Laukia ilgos žiemos,

Kad sprogtų naujas lapas...

Kitas pavasaris, kita karta,

Kai negali pasekti,

Kur dingsta senas,

Kuris kentė naktį...

Tokia gili versmė,

O reikia plaukti,

Kad pats į sūkurį

Kas dieną nepatektum...

Šviečia tik žvaigždės danguje,

Kurios nušviečia taką,

Ten paukščiai skrenda,

Tupiasi vien poilsiui...

Oi, kaip bijausi,

Kad ir jų galiu netekti.