Visada geras ir džiaugsmingas
Bet koks laukimas, –
Mažas svajoja būti didelis,
Senas vis laukia
Nekantraudamas pavasarinės
Šilumos…
O aš – saldžios klevų sulos,
Nors vieno lašo iš nulaužtos
Beržo šakos…
Pakabini ant jos buteliuką, –
Mažai tereikia – prilaša, –
Geri lyg sotį iš viso gyvenimo,
Jame – pirmoji meilė,
Kvapas baltojo beržyno,
Saulės spindulys – virš debesų bangos,
Ir akys, mylinčios Kūrėjo,
Žiūrinčios į ateitį,
Nuo žemės lig dangaus,
Tik eik su juo minčių taku
Ir pasikliauk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą