2021 m. vasario 2 d., antradienis

Virtualūs pokalbiai

 




Motina rūpesčiu apglėbia

Nuo pat gimimo lig mirties,

Seka kiekvieną žingsnį vaiko,

Kelia, kada suklumpa,

Nors papučia pirštus…

Kažkas blogiausia atsitinka, –

Nepakelia darbų naštos,

Kai jaučia, jėgos senka,

Pavirsta ir Egle

Miškuose, pusnynuose,

Giliuose marių vandenyse

Ramybėje ir per audras…

Ne pasaka – tikrovė,

Taip buvo nuo pradžios,

Motina turtų nesukrovė

Aukodama save vaikams…

Dangus – žemės valdovas,

Paskirsto dalią kiekvienam,

Nelieka nė riekelės

Veltui duonos,

Iš ten ir visas gėris

Motinos akims.



Komentarų nėra: