Žiemos keliai –
Nepravažiuojami dažnai,
Pravėžuoti, užpustyti,
O per pusnis
Vis minami takai naujai,
Šviežiu sniegeliu nubarstyti…
Skalsa, kas krenta iš dangaus,
Mana ir visa kita,
Patapk mano snaige,
Pagausiu – pasivysiu…
Dosnus ruduo ir duonele,
Obuoliais ir vyšniomis,
Žiemą ragauji,
Kąsdamas susimąstai,
Nekantriai lauki,
Kad vėl pavasaris sugrįžtų.
Sučiulbo paukščiai atminty,
Tuščius lizdus palikę,
Juose per žiemą
Įsitaisė snaigės, –
Krito, krenta ir dar kris....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą