Įsiklausau į vėją, –
Nes jo kalba – visokia,
Didelį medį lenkia,
Mažą pervirš prašoka.
Įsižiūriu į dangų, –
Jame įvairios žymės,
Čia debesėlis plaukia,
Tenai žvaigždelė žiba…
Pasiklausau ir žvirblio,
Kaip šaltą dieną čirškia:
„Neužkliudyk širdelės,
Kol dar kojelės virpa’’…
Pasiklausau ir lapo,
Sudžiuvusio ant stiebo, –
Jis primena man rudenį,
Nesiūlantį pavėsio...
Toks mano laiko kelias –
Klausytis, atsiliepti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą