Sulaukiau šalčio
Dyvinų spyglių ant eglių,
Tviskančio rytais ir šerkšno,
Man primena jie lempą,
Atšvaitus lange,
Kai tėtis eidavo į tvartą
Nakčiai gyvulėlių šerti.
Saulė pakyla
Ir šerkšno nebėra, –
Grožis – toks laikinas,
Lyg trumpa daina sesučių,
Kol vis mezgame...
Gyveni ir nejauti,
Kaip šerkšnas balina ir galvą,
Į kraują smelkiasi,
Jau neramu sąnariuose,
Tarsi nuo krosnies šilta,
O viduje šalčiu padvelkia…
Tėvelių nebėra,
Trobos – nė kvapo,
Ir stoviu į dangų eilėje –
Balta, balta –
Kaip žiemos pasaka
Per Visų Šventę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą