Pirmieji pranašai

 

Pirmi pavasariniai pranašai –

Varvekliai nuo stogų,

Sniego lopinėliuose –

Žolės daigeliai,

Telkšančios balutės, –

Eini, akis ganai,

Padebesiais žaviesi atsipūtęs…

Numesi kailinius,

Pirštinių nebereikės,

Plika tanka

Pamosi paukščiui grįžtančiam,

Tada ir atsivers erdvė,

Į kurią sutilps jausmų pasaulis,

Semsim saulės šilumą delnais,

Kaip lazdyno žiedus,

Gelsvus pumpurus,

Gaudysim ant sienų,

Medžių ir tvorų

Saulės zuikutį…

Tikiu pavasariniais pranašais,

Žiema neužsibūna, –

Saulė nugali.