Pamokos

 

Jeigu aš lauksiu ir tylėsiu,

Kas už mane kalbės,

Ką pasakys vaikai?

Turiu gyvenimą – tik vieną,

Pavargęs nutilau,

Norėjau pasislėpt nuo vėtros,

Peržengiau ribą ir atsibudau, –

Laimė – gyventi

Sau ir tau...

Kas be manęs nutildys vėją,

Užsistos ir už kitus,

Tą pasakysiu ir vaikams,

Kada prašvis dangus,

Saulė takus nušvies,

Bus bepigu ir eiti

Jau pramintais takais.

Tada ir prisimins vaikai:

„Motule, pailsėk – jau pavargai’’...

Nežinau, ką pasakysiu,

Gal tylėsiu, kaip tylėjo tėtis,

Kai akys užsimerkė

Nebeturėdamos jėgų,

O kol turiu jėgų, kalbu:

„Brangink, vaike, minutę,

Sekundes gyvenimui pridėdamas,

Nepasiduok ir vėtrai

Dėl savęs ir dėl kitų’’, –

Tada ir padėkos,

Kai į kapus lydės,

Pridurs ir prie duobės, –

Ne veltui gyvenai – pamokei, išklausei.