Vienatvės styga

 

Ona Baliukienė

Viduje pailsiu,

Kai aplink – tyla,

Saulė skruostus šildo,

Ar vakaro žara

Raudoniu tvilko…

Tyla – man sutema,

Kai migloje rasa dar žvilga,

Žiogelis kažką čirpia,

Kam jo giesmė skirta, –

Sužinosi tyloje, –

Taip šiandien pasiilgau

Pavasario ir vasaros,

Vaikystės žemuogių,

Suvertų ant smilgos…

Kiek triukšmo mintyse –

Nueinanti diena prabyla, –

Vienatvėje linksta galva,

Nusinešanti tylą,

Paskutinę smuiko stygą.