Kaip nuskinti žiedą,
Kad nenubyrėtų
Ne vienas lapelis
Iš visos kepurės,
Kai lašų pritvinkęs,
Stiebas – liaunas,
Virpa, linksta,
Vos ranka palietus
Į akis pažiūri…
Kaip jo nenuskriaudus
Pamerkti į vazą,
Niekas gi nenori
Kaisti savo vietos,
Persikelt į namą,
Kol saulutė šviečia,
Zylė ant jo tupia,
Sugieda giesmelę…
Nevalia prieš valią
Skinti jokio žiedo,
Paliečiu galvelę,
Kaip savo vaikelį,
Ir ramiai užmiegu.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą