„ Myliu, nemyliu’’–
Ramunėlės žiede,
O toliau – jau žinom,
Ką gi žmonės buria,
Kas nuo jų priklauso,
Sėklos ir lapeliai
Į žemelę rieda...
Prie širdies priglaudžia,
Ko labiausiai trokšta,
Laimina tėveliai,
Pabučiuoja meiliai,
Marčia būt išmoksta...
Spjauna ir po kojomis,
Pykčio – pilnos kerčios,
Silpnas nusikeikia,
Duris sau užtrenkia...
Meilė ir nemeilė,
Turi vieną koją,
O ramunės šaknys
Po žiemos žaliuoja…
Bursi ar nebursi,
Laikas atsijoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą