Visą gyvenimą dairausi
Į aukštybes – dangų,
Žaliuojančius ir krentančius lapus
Ir laukiu – nesulaukiu,
Kada pražys papartis,
Gulintis stuobrys sukraus
Vėl pumpurus naujus…
Danguje randu saulę
Ištisus metus,
Seku žvaigždelių kelią,
Keičiuosi naktimis su mėnuliu,
Tada ir pamatau,
Kas medį kelia,
Kai jis nuvirsta iš šaknų…
Viena spora gyvybę lemia,
Užima vietą prie kitų:
Išdygsta grybai,
Įsitaiso kerpės
Ir naktį, ir dienos metu, –
Toliau einu gyvenimo taku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą