Kūčių stalui
Mūsų miškai žali,
Kai medžiai pasipuošę lapais,
Vasarą nepastebėsi,
Kur slepiasi eglė kupli,
Ji įsikūrusi prie pelkių,
Smėlynuose – pušis.
Rudenėjant kiti medžiai
Rūbus nusipurtė,
O eglė liko
Šalčiams atspari ir stebi,
Kažko laukia
Miško vidury…
Tėvelis eglę kerta,
Nuo seno ją papuošia šventei, –
Kalėda duos saldainių,
Obuolių, riestainių,
Spalvoti žiburiai
Apšviečia vakarais šakas,
Smalsias vaikų akis...
Kokia graži žalioji eglė,
Pakvipusi miškų derva,
Lietuviškais smilkalais,
Žvakutėse – šviesos,
Geresnių metų ir sveikatos,
Tikėjimo ugnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą