2018 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Artimieji




Kodėl taip artimi
Kalneliai ir miškai,
Kur paprasčiausi alksniai auga,
Pragysta volungė prieš lietų,
Lakštingala ir vakarais,
Prieš aušrą…
Taip traukia tėviškės laukai,
Kur kažkada užaugai
Ir basomis lakstei
Netgi per gruodą šaltą…
Kaip traukia žmonės,
Su kuriais sava kalba suaugai,
O melsvos akys – tai dangus,
Žiūri – net ašarą ištraukia…
Nubrauki nuo kaktos plaukus
Ir vėl pamatai,
Tarsi šalpusniai žydi
Dirvonuose už lango…
O gal ten – saulės spinduliai,
Tarsi bitelės žiedus lanko?



Komentarų nėra: