Žemės dainos

Mano sodinti medžiai –

Mano ir vaikai,

O miškas – giminės,

Gilioje girios glūdumoje –

Pažįstami, draugai,

Neaprėpiamuose gojuose –

Net nepažįstami visai,

Už kuriuos savo vardu

Negarantuoju,

Bet mes gyvename čionai,

Visi vienoje žemėje

Ir gražioje vietovėje.

Pavasarį džiaugiuosi

Ką tik sprogstančiais ūgliais,

Vasarą jie sulapoja,

Rudenį nusidažo raudonai,

Geltonai su juodais taškais,

Nukrenta į žemę,

Tarsi broliai milžinai,

Net žiemą po sniegu

Senas dainas dainuoja…

Buk pasveikintas, rytojau.