Pražydau

Tarp šimtamečių medžių,

Seno sodo obelų,

Esu balta vyšnia,

Jaunus metus menu…

Sveikinuosi su paukščiu,

Tupdau jį ant pečių

Ir giedame drauge,

Dar pasipasakojame

Apie vaikus…

Ant sausos šakos

Kybo sustirę lukštai obuolių,

Kurių nesulesė per žiemą,

Nerinkau ir jų, -

Prie kelio ir asfalto,

Dulkės ir mašinų dūmai

Įsigėrė net į krūmus…

Po obelimi tik palindau,

Pavasarį pražydau

Ir į baltą nuotaką virtau.