Laimės žiburio žmonės

Vienintele esi, brangi, sava,

Gimtinės žemė – Lietuva,

O Laimės žiburys iškilęs

Ant aukštos kalvos,

Lyg priesakas vis gyvas,

Sunkoka būtų be gimtos

Aukštaitiškos šnektos,

Netgi už šimto mylių

Pažinsi savo artimą,

Apšviestą Laimės žiburio…

Nebuvo čia nė ponų didelių,

Nebuvo ir vergų,

O basas piemenėlis,

Pavadintas Joneliu,

Ganė žąsis,

Paskui ir galvijus,

Oi, per anksti nuėjo į kapus...

Gimtine mano,

Kur mėlynieji ežerai,

Šventosios bangų šnabždesys

Kartojasi kasmet naujai,

O laimė tik pas tuos ateina,

Kas myli savo šalį,

Dainą.