2018 m. balandžio 24 d., antradienis

Iš atsiminimų



Aukštaitis – aštrialiežuvis
Net ir būdamas bedantis…
Tėvelis traukdavo visus per dantį,
Kada matydavo, kad vagia,
Sako netiesą, o žiūri į akis,
Tas ir melagis.
Negėrė ir nerūkė,
Dėl tokių nuodėmių
Ir kitus barė,
Turėjo tiek vaikų,
Kiek Dievas davė.
Nugyvenau jo metuose,
Likau bedantė,
Aštrialiežuvius myliu,
Bet dar nepakankamai, –
Kas prisišlieja, vis neatstumiu…
Saugokitės.



Komentarų nėra: