2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Lemtis - visiems


Kada paukščiui užauga plunksnos,
Ištiesina sparnus ir skrenda,
Jei neišmoksta šito meno,
Kad reikia suplasnoti
Ir nuo lizdo pasikelti,
Palieka jį netgi tėvai,
Nedaugel yra paukščių,
Kurie pavaikštinėja tik po žemę
Ir nepakyla viršum debesų...
Turiu tik vieną plunksną
Ir savo gyvenimą,
Pakylu vis nuo kasdienybės
Kiek aukščiau,
Bet pančioja sausa žolė,
Pernykštės išklampotos balos,
Tiesiu per jas ir paskutinį tiltą -
Baltą plunksną padedu, -
Tai mano darbo stalas,
Atsidūstu, kad ta lemtis
Yra visiems...




Komentarų nėra: