Kas buvo veidrodžių
šaly,
Tas tiesą matė,
Kai vienas pažas vidury,
Ką tik norėjo, tą ir
matė...
Po uždanga kiti,
Anų laikų plaštakės
Prieš veidrodėlį
Žaliai paryškina akis,
Blakstienos – kaip
gyvatės...
Kiekvienas žingsnis –
tyluma,
Kurių negirdi, nes
nematomas
Ateina naktį nelauktai,
Praskleidžia vienas
Uždengtas duris,
O ten – tik veidrodis,
Kitas gyvenimas,
Kurio, be veidrodžio,
nematome...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą