Kam teko iš tėvų dalia
-
Traukti karo vežimą,
Tas jaučia ant kaktos, -
Tarsi sunki ranka
Būtų tik jį vėl
pasirinkusi...
Vis iš paskos lėkė
kulka,
Ką guldė, nesirinko
Ir broliai atgulė kalne,
O prie savęs
Ne vieną seserį
Ilgai dar matė
pasilenkusią...
Kai motina sudraskė
Savo baltas drobės
skareles,
Oi, rišo, tvarstė,
Kraujas tarsi uogos
brinko,
Kol vėl ataugo žaluma,
Pakilo iš kalvų
Jaunų auka
Ir prie tėvų palinko...
Mačiau akis -
Jos tokios atviros, -
Tarsi jūros banga, -
Kas jau pakilo,
Prieš audrą nesilenkia,
Nes tokį kelią
pasirinko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą