Klounai

Mes – klounai

Žemės pilyje

Ir patarnaujame tik ponui,

Kuris, be turtų,

Turi dar šunis

Ir aukštą mūro tvorą...

Prie jos rožių kelmai,

Visokių rūšių dar vijokliai,

Nusiskiname žiedą,

Laikome jį dantyse

Ir kopiame lyg iš duobės,

Bet už tai brangiai sumokame...

Pagauna – vėl bauda,

Už pravaikštą nemoka,

Pribėga šuo,

Nutraukęs grandines, –

Čia visi pririšti,

Kas nesijuokia,

Ir mauna kelnes

Jau paskutines, –

Ponas virsta iš juoko:

– Žiūrėkit, klounas,

Jis nuogas, bet ne aš!

Kiekvienas klounas

Žemės pilyje...

Kodėl tu nesijuoki?