2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Rausvi žiedai



Medžiai nesvarsto,
Kodėl vėjas pučia -
Jie geria vandenį
Iš gilumos versmių,
Šaknis įleidžia,
Viršūnes iškelia
Ir stojasi kaip mūru
Su daugybe žiedų...
Vėjas šakas klebena,
Vieną kitą laužia
Ir bėga per laukus,
Jam kelią vėl pastoja kalnas,
Apaugęs lyg barzda
Daugybe medžių išlakių;
Pasiaus ir bus ramu.
Pavasaris – talentingiausias dailininkas,
Kol dera visos spalvos,
Piešia žaliuoju pieštuku.
Pasaulis visas margas,
Kai šiltai šypso saulė,
Kiekvieną medį puošia dailiai,
Visų lapus išmargina
Plačiuoju vėjo teptuku...
Yra vienintelė spalva –
Rausva pavasarinė meilė,
Kuriai net vėjas nebaisus,
Švelnesnė už visus...

Komentarų nėra: