2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

Geltona ir juoda



Sugrįžta paukščiai,
Atauga ir žolė, –
Dabar tokie rudi dirvonai, –
Kiekvieno smilgos prieglobstyje
Susisuka sau lizdą voras,
O prie didesnio kupsto
Įsitaiso skruzdės
Ir neša smiltis atvirai,
Kad jų vaikai pažintų gaivų orą...
Po smilgų šaknimis,
Jų pridengta pluta,
Dar keli klodai, –
Kaip suspausta mintis,
Pavirtusi į anglį juodą...
Sužiuro geltonas šalpusnis,
Į saulę panašus,
Ir keičia veido bruožus, –
Visi žemės vaikai vienodi,
Tiktai vieni giliai,
Kaip mūsų atmintis,
Kuri iškyla sapnuose,
Tada kelia giliausius,
Kitus matau aukštai –
Toliau, už debesų,
Pagelsta saulės atspindžiai,
Už jų – vėl juoda...








Komentarų nėra: