2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Jūsų skaitytoja



Mieli draugai,
Iš paprasto ir atrasto
Rašto ir knygų,
Iš vadovėlių,
Pirštais rašaluotais nuteptų,
Kaip antspaudu kas kartą
Naujai pažymėti;
Skaitau žodžius netgi ir tų,
Kurių čia nebėra,
Apie kuriuos dainos sudėtos
Ir uždarytos stalčiuose
Su atviru dangčiu,
Kad žodžiai amžinai skambėtų...
Saulė juk sukasi
Gyvenimo ritmu
Ir turime skubėti,
Kad paskutiniame skyrelyje
Būtų ir tas gyvenimas,
Kuriuo kiti gėrėtųsi...
Tokia žmogaus, su aukso plunksna,
Didžioji paskirtis,
Kad kurtų pasaką ir žemėje,
Net ir po saulės skėčiu
Gražią pasakėčią,
Kur visi kalbasi vienu balsu,
Pritariant vien tiktai gamtos orkestrui...
Kas mes be tos giesmės,
Kuri pripildo sielos versmę
Ir padeda srovei tekėti?




Komentarų nėra: