2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Prarasti



Pirma karta po karo -
Sutrypta ir prarasta, -
Taip ir Remarkas sakė,-
Bet yra ir kita,
Kuri daug ką prarado
Ir visgi tėviškės vardan...
Ką šovė, nenušovė
Net iš dviejų vamzdžių,-
Kas liko gyvas – žuvęs
Tarp daugelio ugnies liežuvių,
Kurie tebeplaka visus,
Kas tarpdury pakliūva
Tarp nuolaužų, griuvėsių,
Net be jų...
Gyvieji keliasi iš naujo,
Bet dairosi vis į šalis,
Kad vienas koks liežuvis
Ir jo nesudraskytų...
Kas gi dabar jau nuo savęs apgins?



Komentarų nėra: