Rudens obelis

Atriša muzika akis,

Rankas sujungia,-

Klausausi visą vakarą dainų

Ir gimsta širdyje

Gražiausios mintys...

Užauga obelis,

Ant jos šakos

Ir meilės obuolys sunoksta...

Nuskyniau, tau daviau -

Taip sėdime pavėsyje

Ir valgome …

O danguje vis gieda vyturys,

Mūsų pavasarį primindamas.

Dabar - mūsų ruduo

Ir krenta obuoliai,-

Kaip muzika į žemę...

Ar juos visus surinksime?