Motina

Kaip eglė virsta drebule?

Kada užauga

Ir turi daug vaikų,

Jie po pasaulį išsibarstę,

Lyg iš kankorėžio išbėgę

Savo vietą randa,

Kai vėjas nupučia

Netgi prie svetimų krantų.

Tada - kelias per vandenis;

Pakeičia motina spyglius:

Vaiko neapibarsi

Ir dreba dėl kiekvieno žingsnio,

Kad jis užaugtų medeliu...

Nėra medžių be vaisių;

Aš – drebulė,

Visais lapais drebu,

Kai tu už vandenų...

Kalbu, kalbu 

Ir atsako vis negirdžiu.