Klouno scena

Dabar aš – klounas,

Su skrybėle skylėta

Ir išpaišytu veidu,

Kur nėra akių,

Todėl ir baltos ašaros

Kaip rudens lietūs

Nurieda su tušu...

Kada Jūs juokiatės,

Į rampą įsikibę,

Aš mėtau pieštukus:

Paimkit, nusipieškit,

Ant savo veido randus,

Kuriuos aš turiu...

Aš stoviu veidu

Į jus atsisukęs,

Kišenių daug turiu,

Bet jos vis tuščios -

Tik vienas angliukas,

Kad braukčiau pakraščius,

Baltų dažų.

Jūs ir dabar dar juokiatės?

Aš - klounas

Ir nuo aukštos scenos

Vis nulipti negaliu,

O jūsų juoką

Širdyje baltai piešiu...

Tegu.